2014 m. rugpjūčio 18 d., pirmadienis

Monako Okeonografijos muziejus. Džiaugsmo marios jūrų ir žuvies mylėtojams


Okeonografijos muziejus yra maždaug antras pagal gabaritus Monako senamiesčio objektas. Ir dar jis yra užtikrintai mokamas objektas – per visokias ten kultūros dienas, kai dykai atsidaro pačių įvairiausių įstaigų durys, čia nuleidžiami keli smulkūs eurai. Kaip tik todėl mes jo ir pabrėžtinai nelankėm, kol sąžiningai neišvaikčiojome visų maršrutų iš turo „Monakas už dyką“.

O viskas prasidėjo nuo jo didenybės Jūrų Princo


Jūrų Princas. Outside įvaizdis su laisvalaikio botais

Šiandieninio Monako princo Alberto II prosenelis buvo Monako Princas Albertas I (1848–1922). Ir tas Albertas I buvo ne pėsčias princas. Jis labai mėgo bastytis po visą platų svietą ir, kaip jau minėjau, tai darė ne pėsčias, nes pėškomobiliu jūrom-mariom toli nenuvažiuosi. Internetas sako, kad princas suplaukiojo visas 28 mokslines ekspedicijas. Kaip jau supratote, Albertas I buvo prityręs plaukiotojas. Tokio lygio nekilmingi plaukiotojai vadinami jūrų vilkais (šiaip negali sakyti, kad pabrėžtinai garbingas titulas – įsivaizduojate vilką jūroje?.. viau..), o mėlynkraujis Albertas I pravardžiuotas tiesiog Jūrų Princu.

Beplaukiodamas po margą svietą, Jūrų Princas prisirankiojo visokių jūrinių suvenyrų. Ir panūdo tuos visus suvenyrus išstatyti liaudies apžiūrai. Taigi iš didelės Alberto I meilės sūriems vandenims ir nemažos jūrinės kolekcijos užgimė Monako Okeonografijos muziejus.

2014 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis

Vienos itališkos dienos katinai ir kiti gerumai


Būna žmonės gyvenimo gerumą matuoja teisinga kava, giedru dangumi, smardžiais sūriais, kudlotais šunėkais ar senstelėjusiomis mašinomis. O aš sakau - gyvenimo džiaugsmas tiesiogiai proporcingas katinams. Netikit?? O jūs kiek ilgiausiai esat ištvėrę internete nepamatęs kokios nors kas-čia-toks-pūkuotas? Kita šalis, tiek pat laiminga katinais, yra Italija. Nėra buvę nevykusios išvykos į itališkus kraštus ir nėra buvę, kad itališkose gatvėse nebūtumėm prasilenkę su vienu kitu tuntu katinų. Aš jums sakau - laimė ir katinai kursuoja tomis pačiomis trasomis. Ir ne kitaip.

Pastaruoju metu taip jau man susiklostė šeimyninis gyvenimas, kad mano Mielas laksto itališkomis gatvėmis pirmiau manęs ir baido katinus, kad su kuriuo iš jų neužmegzčiau draugiškesnio kontakto. Žinau, keista. Ir dar nelabai teisinga. Bet savo Mielą vistiek ilgiau pažįstu ir jo draugystę labiau branginu, nei tų visų nepaglostytų katinų murkimą. Bile dar žiūrėjimo ir fotografavimo neįrašė į sveikatai kenksmingų veikų sąrašą.