Nepriklausomų vyndarių salonas. II

Dėmesio, perspėju! Jei jūs jaučiate, kad šį bei tą gilesnio suvokiate apie aukštąsias vyno materijas, geriau nežalokite savo išlavinto skonio šiuo saldžiarūgščiu rašinėliu.

Apie renginį

Žiemą ir pavasarį po Prancūziją klajoja nepriklausomų vyndarių salonas. Nicoje jis nutinka Akropolyje (o jūs ką galvojote, kad tik Vilniuje toks yra) vasario mėnesį. Į renginį susirenka daugybė nepriklausomų vyndarių iš visos Prancūzijos ir dar daugiau nepriklausomų (su viltimi) vyngėrių. Mano oficialiai nepatvirtintais skaičiavimais šiemet salone susirinko daugaiu nei pusantro šimto vyndarių arba jų samdinių (neskaičiuojant lydinčių šeimos narių). Plačiam ir ilgam Akropolio angare išsitęsė penkios prekystalių eilės (A, B, C, D, E ir F), o kiekvienoje jų išsirikiavo vidutiniškai po 32 (jei galima, nevardinsiu visų numerių iš eilės) prekybos postus. Vaizdas veikiau gąsdinantis, nei maloniai nuteikiantis gomurį.

nuotraukoje matosi maždaug pusė salone dalyvavusių nepriklausomų vyndarių

Nepriklausomais laikomi tie vyndariai, kurie: gerbia savo žemę; puoselėja savo vynuogyną; augina vynuoges; gamina vyną ir brendžiuką; savo pagamintą vyną išpilsto į butelius savo rūsiuose; po to jį patys pardavinėja; prie progos papasakoja apie tradicijas, pamoko degustuoti ir visa kaip kitaip agituoja už alkoholio vartojimą (laisvas prancūziško iššaikškinimo vertimas). Nepriklausomų vyndarių ženklas yra bačką ant pečių nešanti bobulytė su tiurbanu. Tokia bobulyte pažymėto vyno galima rasti supermarketuose, vyninėse, daržovių parduotuvėse, arabų načnykuose ir dar kur nors, bet dažniausiai pardavinėjimu užsiima patys vyndariai savo domenuose (čia ne internetinis, o žemiškasis domenas, kurio centre stovi pilis) arba mugėse nepriklausomų vyndarių salonuose. Todėl salonas yra ypatinga proga per kalias valandas vyno keliais prasinešti per visą Prancūziją.

Įėjimas į saloną kainuoja šešis eurus. Nuolatiniai lankytojai pirkėjai prieš renginį paštu gauna nemokamus kvietimus iš savo mėgstamų vyndarių. Gudruoliai iš Rytų Europos nepatingi nusipirkti laikraščio už eurąketuriasdešimt ir išsikirpti nemokamo kvietimo dviems. Žydiškos prigimties amerikiečiai nepasigėdija parodyti jau šešis metus nebegaliojančio studento pažymėjimo ir sumokėti tris eurus už pašalpinį bilietą.

Renginio formatas.

Kartu su bilietu yra įteikiama taurė su bačką nešančios bobulytės logotipu. Ištiesęs šią taurę vaikštai nuo staliuko prie staliuko ir degustuoji. Tauresnių gėrimų pvz. konjako ar šampano paprastai siūloma ragauti iš vietoje pateikiamų specializuotų taurių. 

va taip ir keliauji per saloną bepasidegustuodamas

Bedegustuojant vyndariai kiekvienam susidomėjusiam maloniai papasaka įvairiausių-įdomiausių dalykų. Kalbą papraščiausia pradėti nuo pasidomėjimo kurioje Prancūzijos vietoje auga šitas vynuogynas (dar vienas toks salonas ir būsiu išmokusi visus Prancūzijos regionus); kokių vynuogių primaišyta į šitą puikų vyną (o čia visai nedurnas klausimas, nes ant butelio nebūtinai bus parašyta); iš kur toks istoriką intriguojantis ar tiesiog šiaip gražus domeno vardas (aš labiausiai įsidėmėjau Popiežiaus naujosios pilies ir Hanibalo domenus); su kuo šitas vynas valgomas ir pan.

Vyno salone būna daug. Labai daug. Kiekvienas vyndarys paprastai turi bent po penkis-šešis vynus, tai patys susidauginkite su ankščiau paminėtu vyndarių skaičiumi. Todėl rekomenduotina į saloną ateiti po sočių pietų, o ne vietoje jų. Mes sąmoningai saugojomės brendžių ir šampanų. Putojančios prabangos pakaštavojom vos vienam punkte. Vardan bendro išprusimo.

vyno nors dėžėm vežk

Pernai padarėme klaidą ir užragavę skanesnio vyno iškart imdavome butelaitį. Labai neapdairu šitaip save apsunkinti degustavimo eigoje. Šiemet ragaudami ant popieriuko žymėjomės asmeninius įspūdžius, kainas ir nepriklausomo vyndario lokaciją renginio salėje. Pradžioje aš gėdinausi tokio skrupulingumo, bet atidžiau pasižvalgius, pasimatė, kad daugelis vaikštinėja su taure vienoje rankoje ir popieriukais-tušinukais – kitoje. Alternatyva savarankiškiems užrašams yra pirkti kiek ir ko nori ir gauti raštelį su atitinkama informacija iš vyndario, o po to pereiti per visas vietas ir susirinkti ką nusipirkęs. Atsakingi pirkėjai susirinkti ką prisipirkę važiuoja stumdami karutį. Visur nurodytos dvi vyno kainos – vienetinė ir dėžinė (vienoje dėžėje būna 6 buteliai gėrimo). Dėžėmis perkami gėrimai kainuoja euru kitu pigiau už butelį.

Asmeniniai atradimai.

Šiemet žinojome kur einame, todėl sočiai papietavome ir iš anksto apsitarėme kaip ir ko ieškosime. Buvo patvirtinta strategija susitelkti ties baltais vynais. Na ir pasižvalgyti po rožinius, nes dar nepavyko neragavus nusipirkti sklandžiai geriamo rūžavo vyno. Puikaus rodonojo jau užsiprašėm iš Andrea (out of topic – Italijoje tokiu vardu pavadinami berniukai) tėvo.

Lyginant su pernykščiu, šiemetinis salonas buvo paprastesnis. Stalai nebuvo nukrauti brangiasiai tauriaisiais gėrimais – užmatėm vos keletą konjako, armoniako ir prašmatnesnio gyvybės vandens stendų. Šampanas irgi liejosi santūriau. Bet mes šitų ponų išmislų ir nelabai tepasigedome.

užkalnis kažkada burnojo, kad jam vyninėje pasiūlė šato vyno
bet tai tikrai pats populiariausias prancūziškas vynas

Per visą mugę radom vieną baltą vyną, nederantį su žuvimi ir jūros gyvuliukais. Pasirodo, baltasis iš Juros krašto būna rūgštesnis už lietuviškų obuolių sultis ir netinka su niekuo su kuom normaliom sąlygom baltieji yra geriami. Apie kitą netikėtą derinimo akibrokštą papsakojo nepriklausomas vyndarys iš Provanso. Jo rožinis pasirodo puikiai susidainuoja su azijos patiekalais ir sušiais. Patys azijatai didesnio entuziasmo apie šį vyną nerodo, nes jo etiketė nėra visuotinai žinoma, o kaina didesnė už pigią (daugiaumažiau 24 eurai). Mes ne azijatai, bet vistiek nepirkome.

Dėdulia baltais riestais ūsais prancūziškai riaumojo apie savo geriausią pasaulyje rožinį. Paėmėme. Atidėjome pavasarį nutiksiančiams susitikimui su geriausiais pasaulyje kaimynais. Šato baltajį atidėjome pvz. velykiniams Šventojo Jokūbo riešutėlių pagliaudymui. Pora vienetų Balto Paprastojo ispaniškoms midijoms. Ir dar keletas Baltųjų Vidutiniokų bei vienas Rūžavas Labaineblogas neįpareigojančiam buitiniam alkoholizmui.

hm, tai kad nesijaučia man tas žadėtas gaivus citrucinių vaisių aromatas..

p.s. man, kaip pabrėžtinai nepatyrusiai degustuotuojai, iškilo toks neaiškumas. Visuotinai žinoma, jog padegustavus vyną derėtų pavardyti kokių dalykų skonį išgirdai. Tai gali būti vaisiais, uogos, riešutai, mineralai, mažu ir kokia daržovė. Bet neverever kas nors prisipažino, kad vyne užtiko bent gaidelę vynuogių skonio.