2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Vence - nesutikau žavesnio

Vence mus pasitiko išskėstom rankom

Po tralivali aplink ralį ir festivalį, norėjosi kažko paprasto ir buitiško. Vance pavadinimas turistiniuose vadovėliuose daugiausia pakartotas kaip išpuoselėto ir išturistinto Paule de Vence kilmėvardis. Pati apie Vence žinojau tik tiek, kad Henrikas Matisas ten dekoravo koplyčią. Taigis išvažiavom Matiso koplyčios patikrinti.

2013 m. gegužės 25 d., šeštadienis

Formulinis Monakas

dienos programa

Vakar buvom formulės pažiūrėt. Sarmata prisipažint, bet iki galo nesupratau matėm mes kokią formulę ar nematėm. Kaip žinia šią savaitę Monake vyksta Grand Prix lenktynės. Ir kaip žinia bilietai yra brangūs. Ir visų trečia – apie formules žinau tiek kiek apie porshe ar ferrari – tai yra lygis. Penktiadienį Lygį buvo galima pažiūrėti dykai. Mes žmonės praktiški ir kai duoda nesiragindami imam. Taigis sėdom į nepamainomąjį šimtuką ir išvažiavom į Monaką Lygio pažiūrėt. O ką pamatėm labai nelengva apasakyt, nes labai jau striuka man su Lygio terminija.

2013 m. gegužės 23 d., ketvirtadienis

Festivaliniai Kanai



Negražu taip sakyt, bet šiuos metus atostogauju labai neblogoj vietoj. Pasivaikščioję priešraliniame Monake nusprendėme, kad reikia nepasididžiuoti ir pabimbinėt po festivalinius Kanus. Kaip tarėm taip padarėm. Su pora smagių žmonių sėdom į antrą pagal gerumą autobusą, nr. 200 (pats geriausias lieka šimtinis autobusas) ir pamažėle išjudėjom į festivalį.

2013 m. gegužės 21 d., antradienis

Pajūrinis takas nuo Mala pliažo iki Monako



tuštokas, pilkokas, bet vistiek žavingas Mala pliažas
Melavo man vyras, kai žadėjo vežtis į šiltus kraštus. Preitą šeštadienį taip pylė lietys, kad tik bagetės nusipirkt išlindom. Sekmadienį žinoma jau niežėjo šonai nuo kiūtojimo namie, vienok ne taip stipriai, kad rizikuotumėm sulyt išėję į kalnus. Geriant rytinę kavą susigalvojom saugią pramogą – važiuot priešlenktyninio Monako patikrint, o kad tai nebūtų turistinė tinginio pramoga išlipsim keliom stotelėm ankščiau ir į Monaką ateisim.

2013 m. gegužės 17 d., penktadienis

Cap Ferrat pėsčiųjų takais

čia viskas apie vasarą ir atostogas
Cap Ferrat tai toks į jūra išsikišęs turtuolių rezervatas. Kyšulys prie žemyno prisitvirtinęs kaip tik pusiaukelėje tarp Nicos ir Monako. Bet gi ne apie čia vasarojančius celebričius, kurių nesutikau, ruošiuos pasakot, o pasidalint įspūdžiais apie nuostabų taką palei jūrą, vingiuojantį visu kyšulio perimetru.

2013 m. gegužės 5 d., sekmadienis

Massoins - Le Lac - Massoins



Čia vakarykščio pasivaikščiojimo kalnais kalnu kardiograma. Nicoje pramokome "eiti į kalnus". Kols kas esame pradinukai ir keliaujame tik su klase, nes (man) vieneims baisu pargriūti ir užsigauti arba pasimesti.. Didžiausi šio žygio džiaugsmai buvo labai paprasti dalykai: pirmasis gegutės užkukavimas ir beveik lietuviško miško užėjimas. Palmės yra gražu, o pušynas - iki graudumo miela ir sava. Kitas kelionėje dar kartą pasitvirtinęs nuostabus dalykas - prancūzams stulbinančiai nedaro įspūdžio tokie šventi pavasario dalykai, kaip žibutės arba pirmas gegutės užkukavimas. Spėju, kad ir pirmą kart pamatę gandrą net nepagalvotų verstis kūlio. Kaip žmones sugadina šiltas klimatas...

2013 m. gegužės 2 d., ketvirtadienis

Kaip Darbo dieną vasarą sutikom



Vakarykštė Darbo diena pasitaikė labai saulėta ir šilta, ta proga ėmėmės reikalo iš sąrašo „ vieną gražią dieną būtinai padarysim“. Ir išėjom į Mont Baron kalną. Šis kalnas įpatingiausias tuo, kad jo kąsnytį tolumoj matom pro buto langą. Didžiausias pasivaikščiojimo atradimas buvo, kad vasara jau mūsų kieme. Ryto „o, kaip maloniai šilta“ per pietus jau tapo „einam geriau į šešėlį“.